Ką aš klausau... (5 dalis)

Prieš beveik keturiolika metų, 1996-ųjų žiema, pasaulį išvydo ne itin ypatingas, ne itin originalus žaidimas. Tai buvo trimatė pirmojo asmens šaudyklė, skirta tiek asmeniniams kompiuteriams, tiek „PlayStation“ žaidimų priedėliui, be to jis vėliau buvo išleistas ir „Sega Saturn“ kompiuteriui. Tai buvo kontraversiškasis (žaidėjai įvertino žaidimą labai gerai, o kritikai – tik patenkinamai) „Tunnel B1“ žaidimas.
Kaip jau minėjau, jis nebuvo nei originalus, nei kažkuo ypatingas, tačiau apie jį čia rašau kaip galima nuspėti iš temos pavadinimo – dėl muzikos. Tais pačiais metais, kai buvo išleistas šis žaidimas, aš nusipirkau „PlayStation“ kompiuterį ir būtent „Tunnel B1“ (su „Command & Conquer: Red Alert” žaidimu, kurio muzika taip pat yra įspūdinga, bet apie tai kitą kartą) buvo vienas iš pirmųjų žaidimų kurį žaidžiau „PlayStation“ kompiuteriu. Įspūdis po „Sega Genesis“ liko neišdilomas. Tą turbūt patvirtina ir mano ši tema, sukurta po keturiolikos metų.
Tuo metu jau teko domėtis kino filmų garso takeliais. Hans Zimmer su filmo „Uola“ muzika man jau buvo užkliuvęs, o būtent „Tunnel B1“ žaidimo garso takelis ir primena pastarojo filmo muziką. Tačiau skirtingai negu „Uoloje“, kur varijuojam visą valandą keliomis tomis pačiomis melodijų temomis, „Tunnel B1“ žaidime kiekvienas kūrinis yra savaip originalus. Garso takelio autorius – Chris Huelsbeck, Vokiečių kompozitorius, kuris jau iki tol kūrė muziką žaidimams (pvz. „Turrican“ žaidimui) ir labai svajojo sukurti kompoziciją pilnam orkestrui. Bet nereikia apsigauti, „Tunnel B1“ muzika, kad ir kaip ji skamba realistiškai, yra kurta sintezatoriais (ta išduoda tiesiog idealiai atliktos įvairių instrumentų partijos, idealiai atliktas ritmas bei kai kuriose vietose truputi sintetinis instrumentų garsas).
Pirmoji pristatomojo filmuko melodija kuri skamba iškarto, kai tik įjungiamas žaidimas. Net pavadinimas kalba pats už save – tiesiog Intro. Tai galima sakyti ir pagrindinė garso takelio tema, kuri kelis kartus pasikartos ir kituose kūriniuose.

Ilgiausia melodija žaidime. Melancholiška (pavadinimas vis tik - Oceanos) ir kažkiek primena „Terminator 2“ garso takelį. Paklausęs šio kūrinuko tiesiog pamilau violončelės garsą.

Viena iš dinamiškesnių melodijų grėsmingu Nemesis pavadinimu. Asmeniškai man, tai turbūt VIENA IŠ GERIAUSIŲ melodijų. O viena iš geriausių dėl to, kad labai sunku išrinkti vienintelį favoritą iš daugelio kūrinių – savotišku šedevrų.

Toliau – du kūrinukai. Dinamiškasis Styx ir lėtasis Tartarus. Žaidime šiaip jau takeliai pavadinti pagal misijų pavadinimus, tai gali būti, kad pavadinimai net nėra tokie reikšmingi. Bet gali būti ir tai, kad misijos žaidime pavadintos pagal garso takelių vardus.

O pažinties pabaigai, nedidelis siurprizas kurį radau ieškodamas muzikos klipų youtube‘ėje. Gyvai orkestro atliekami pirmi tris kūriniai: Intro, Oceanos ir Nemesis. Tiesa pradžioje groja perkusionistas 4 minutes, o nuo 3:50 minutes prasideda Tunnel B1 siuita. Rasti šį įrašą man buvo tikras netikėtumas.

Ką aš klausau... (4 dalis)

Kai turėjau PlayStation žaidimų konsolę (1996 - 1998 metais) teko žaisti tokį žaidimą pavadinimu Shadow Master. Tai nebuvo labai ypatingas žaidimas bent jau įdomumo prasme. Jis turėjo gražią grafiką, gerą garsą, pamenu, kad tai buvo šaudyklė, bet taip pat pamenu, kad tesugebėjau praeiti tik kelis šio žaidimo lygius ir jį numesti į šoną. Tačiau vienas dalykas esantis šiame žaidime man užstrigo atmintyje. Tai būtent muzika. Pamenu kaip įsirašinėjau ją į audiokasetes (kaupiau patikusius žaidimų garso takelius), jas nešdavausi į mokyklą ir praktikos metu jos klausydavausi per brolio kinišką, noname kasetinį grotuvą prijungtą prie 3V rozetės. Per 10 metų daug kas pasikeitė. Ne tik pats žaidimas, bet ir kompanija jį sukūrusi, tiesiog dingo bent jau iš google indeksų. Periodiškai ir kartais desperatiškai vis ieškant šio žaidimo, prieš keletą dienų, pavyko gauti pilną šio žaidimo versiją (ačiū Torrents.ru puslapiui) bei „nusiripinti“ visus... keturis garso takelio įrašus (savaime suprantama lossless formatu - FLAC). Kadangi iš jų tris įrašai bent jau man pasirodė vis dar verti dėmesio, tai jais ir pasidalinsiu su tais, kas skaitys mano blogą. Keista išgirsti melodijas, kurios paskutinį kartą ausyse skambėjo prieš daugiau nei 10 metų.

Pirmoji melodija man visada ir skambėjo kažkur mintyse, kol visą laiką ieškojau internete šio žaidimo. Dabar jau ji nėra tokia įspūdinga kokia pasirodė tais tolimais 1998 metais. Tačiau antroji ir trečioji – priešingai. Ypač antroji. Ne tik, kad prisiminiau ir jas, bet ir maloniai nustebau, kad jos skamba taip pat gerai, kaip ir išgirdus jas ankščiau. O gal net ir geriau.

Antroje temos dalyje duodu nuorodą į jau ankščiau mano blog‘e paminėtos grupės Fluke, dabar jau žinomos 2 bit pie pavadinimu, gyvą performance‘ą KISS radijuje 2001 metais. Tai valandos laiko LIVE set‘as (set‘as – rašau kaip koks DJ‘ėjus). Ne itin geros kokybės, netgi itin prastos, bet tikrai geras ir vertas ausų kūrinukas. Kaimynams neduoti miegoti bus kaip tik, nes klausytis reikia kuo garsiau. Asmeniškai man, pirmosios 30 minučių patinka labiau nei antrosios. Gal dėl to, kad į pabaigą jau groja daugiau girdėti kūriniai, skirtingai nei pradžioje. Parsisiųsti galima iš čia.

Ką aš klausau... (3 dalis)

Kai prieš porą metų sugedo mano kietasis diskas ir visa jame esanti informacija iškeliavo į dausas, tai iš tos informacijos labiausia buvo gaila muzikos, kurią sukaupiau per kokių penkerių - aštuonių metų laikotarpį. Ech... ir kodėl aš nedariau kopijų? Dabar vėl po truputį renku visą savo prarastą muziką ir su kai kurias jos perliukais pasidalinsiu čia. Šiandiena tai bus žaidimų garso takeliai ir pradėsiu nuo Fallout žaidimo muzikos. Kalba eis apie pirmą ir antrą dalį. Muzika privaloma klausyti High Quality, kad nesusigadinti įspūdžio. Garso takelį žaidimui kūrė kompozitorius Mark Morgan, kuris dar ir šiandiena užsiima muzikos kūrimu TV serialams (mums žinomesni „Deksteris“ bei „Ryklys“).

Kadangi Fallout tai postapokaliptinis žaidimas, tai ir melodijos (daugiausia tai ambient‘as) jame visu šimtu procentų perteikia nuotaiką tvyrančia po atominių bombų sprogimų. Sirena gaudžianti šiame kūrinyje tikrai vietoje ir laiku. Metallic Monks.

Truputi mažiau ambient‘o ir daugiau ritmo. Be to, su trupučiu vaizdinės medžiagos. Beyond the Canyon.

Prisipažinsiu, esu kiek paveiktas vakarietiškos kultūros, tad einantį prerijomis besidriekiančiu keliu žmogų įsivaizduoju būtent šitos melodijos fone. Kai pavakare leidžiasi saulė, o į nugara pučia švelnus, šiltas vėjas. Bent jau man, tai suteikia vienišumo įspūdį. O to juk ir reikia tokiam žaidimui kaip Fallout. Gold Slouch.

Jei jau pradėjau nuo depresinės muzikos, tai tokia pačia muzika ir užbaigsiu. Deus Ex Invisible War – Ion Storm. Ne itin ilgai gyvavusios kompanijos, sukurtos buvusio ID Software darbuotojo John Romero, darbas. Deus Ex serija - vienintelis Ion Storm sėkmingas žaidimas. Na, o kadangi kurtas Unreal variklio pagrindu, tai ir muziką atitinkamai kūrė vienas iš Unreal garso takelio bendraautorių – Alexander Brandon. Deus Ex Invisible War tai jau Deus Ex žaidimo pratesimas.

Kadangi Deus Ex Invisible War tai savotiškas cyberpunk (niūri ateitis, hakeriai, viskas pagrysta nanotechnologijomis, jokios gamtos tik dangoraižiai ir neoninės šviesos), žaidime muzika sudaro atitinkama atmosferą. Seattle - City Hub & Emerald Suites.

Visi lygiai žaidime turi savo garso takelį. Muzika kaip ir Unreal žaidime keičiasi priklausomai nuo situacijos ir kadangi Deus Ex Invisible War kiek prastesnis (ir labai trumpas) pagal žaidžiamumą palyginus su pirmuoju Deus Ex, tačiau muzika, drįstu teigti, lenkia originalą. Cairo - ApostleCorp Lab.

O čia jau mano favoritas. Apie šį kūrinį nelabai ką galiu pasakyti, nes jis kalba pats už save. Verčia susimąstyti. Tik turbūt kiekvienam apie skirtingus dalykus. Return to Cairo - Shantytown & Arcolog.

Jei kam patiko Deus Ex Invisible War garso takelis (tiksliau jo nedidelė dalis), tai jį legaliai galima parsisiųsti iš oficialaus žaidimo puslapio.

Ką aš klausau... (2 dalis)

Šį šeštadienio vakarą skirsiu tokiam geram, bet deja jau nebeegzistuojančiam dviejų brolių duetui iš Jungtinės Karalystės, grojusiam kokybišką techno muziką nuo 1989 iki 2004 metų. Ponios ir ponai - Orbital!
Beje, iškarto norėčiau padėkoti dnr. Būtent jis man padėjo atrasti šį duetą.
Pirma daina vadinasi Lush 3-1. Kažkodėl ji man skamba liūdnai. Priežastis - vienas sample'as melodijoje man primena tarsi kokį techno gervės klyksma. Ech... tolimi 1993 metai... .

Dar viena, daug liūdnesnė melodija, kuri kalba pati už save. Jos net nereikia pristatinėti bet pavadinimą privaloma parašyti - Halcyon and On and On. Beje, ši melodija skamba mano ankščiau aprašytame Mortal Kombat OST.

Taip pat, prie broliukų, pridėsiu dar keletą, tokios ne itin žinomos, bet gerą techno grojančios grupės Fluke kūrinių.
Melodijos čia jau kiek dinamiškesnės ir ne tokios liūdnos. Pirma daina vadinasi Bullet. Įdomus ir kartu paprastas kūrinys. Kažkodėl man patinka tokie pradžioje lėti, bet po truputi į pabaigą užsivedantys/užvedantys kūrinukai.

Na o čia desertas, skirtas oldscool'iniams geimeriams, tokiems kaip aš, žaidusiems tokį šedevrą pavadinimu WipeoutXL ant pirmojo PlayStation. Vienas iš Fluke remiksų - Atom Bomb (Atomix 6) naudotų šio žaidimo garso takelyje (kartu su Chemical Brothers, The Prodigy ir kt.).

Paskutinis Fluke kūrinukas kuris man itin užstrigo, tai būtu Hang Though. Muzika kurią būtu galima naudoti mokinant žmones kurti nebanalų ritmą. :D

Ką aš klausau... (1 dalis)

Kai kas, būna manęs klausia ką aš klausau. Tiksliau kokios muzikos klausausi? Tad "bloge" pradėjau tokį skyrių, pavadinimu kalbančiu už patį save - "Ką aš klausau...". Čia bus galima rasti mano mėgiamų muzikos atlikėjų kūrinių su komentarais. Daug netuščiažodžiaudamas einu prie esmės. :)

Kaip jau minėjau ankščiau, po truputi bandau klausytis lietuviškos muzikos. Štai pavyzdžiui Aistės daina pavadinimu "Ruduo".

Paradoksalu, bet ši daina man primena pavasarį, o ne rudenį. Dėl to ją ir įdėjau, kad PAGALIAU ATEITŲ PAVASARIS!!! O ne... sniegas kristu kovo pabaigoje. Apie pačia dainą, tai manau net nereikia komentarų. Beveik ideali įžanga, nors ir ilgoka, bet neprailgstanti daina ir tiesiog malonus paklausyti atlikėjos balsas. Ko gi daugiau reikia bundančiam pavasariui-rudeniui?

Prieš gal mėnesį laiko teko apsilankyti drum'n'bass vakarėlyje. Grojo atmospheric dnb guru - "LTJ Bukem". Kadangi įspūdžiai neišblėsę ir šiandiena, tai noriu pasidalinti keletu jo, kaip didžėjaus atliktų kūrinių.
Jei jau pradėjome post'ą apie metų laikus, tai tą pačią temą ir pratęsiu. Kadangi po pavasario, ateina vasara, tai va ir kūrinukas kuris ir primena vasarą (Funky Technicians - Airtight Remix). Tiesa turbūt tik man. :)

O čia taip pat "LTJ Bukem", tik šį kartą primenantis man naktį "Gravity" klube (Nookie - Continental Drift). Gaila, kad jis šį kartą lankėsi be MC Conrad, tad gal kūrinį būtu geriau klausytis be pritarimo (instrumental versiją), nors man daug efektingesnė - versija su MC Conrad.

„Povandeninės kronikos“

Mane pažįstantis žmonės žino, kad nesu didelis lietuviškos muzikos gerbėjas. Ir čia net labiau tiktu pasakymas, kad esu daugiau lietuviškos muzikos NEmėgėjas. Bent jau tokios muzikos ir jos atlikėjų, kuri ilgą laiką skaitėsi tiesiog „lietuviška pop muzika“. Kaip žinia - žmonės keičiasi. Muzika taip pat. Kadangi aš nepasikeičiau kaip turėtu keistis žmonės - vis dar nemėgstu lietuviškos muzikos (dabar jau tik didesnės jos dalies), tačiau džiugu tai, kad Lietuvoje jau turime atlikėjų, kurių klausantis ausys bent jau nelinksta arba net ir pats sugebi kartu padainuoti (aš dažniausia tik sieloje) klausydamasis jų dainų. Kalbu čia aš apie Aistę Smilgevičiūtę ir grupę „Skylė“. Kai per „Opus3“ radijo stotį (nebloga radijo stotis, kurios irgi galima klausytis, kaip ir kai kurių lietuvių atlikėjų) išgirdau dainą "Jūržolių šokis", tam tikra prasme likau sužavėtas. Stiprus ir sakyčiau net profesionalus vokalas (kartais kiek per daug saldus, bet tai nėra blogai), kokybiška ir nebanali muzika - taip išeina, jei turi noro, tai ir gali būti aukščiau „pop muzikos“! Kadangi daina man patiko (tą galite suprasti iš aukščiau einančių eilučių), tai naujųjų metų išvakarėse, Maxima bazėje, už 29 lt nusipirkau Aistės albumą „Povandeninės kronikos“. Kaip ir pirma išgirsta daina, taip ir visas albumas yra Geras iš didžiosios raidės (ten tikrai ne gramatinė klaida). Daug nesiplėsiu, tik noriu pagirti atlikėjus už visame albume išlaikyta stilių, profesionalumą ir kokybę, bei palinkėti sėkmės šiems atlikėjams jų veikloje ir kūryboje. O tuo pačiu, su nekantrumu laukių jų sekančio albumo (kartu teks ieškotis senesnių jų kūrinių).
Pačių dainų galite pasiklausyti online čia. Įdomiausia tai, kad čia sudėtos ne ištraukos, o pilnos dainos... .

„Mortal Kombat“ OST

Senai, senai, kokiais 1996 metais, mokinausi Vilniaus radioelektronikos ir tiksliosios mechanikos mokykloje. Prabėgus pirmam, mokslo ir žinių, rugsėjo mėnesiui, tik gavęs pirmą stipendija, nusipirkau savo pirmą, originalią audiokasetę. Tai buvo „Mortal Kombat“ filmo garso takelis.Originalo pirkimo priežastis paprasta. Piratinėje kasetėje dainos skyrėsi nuo OST, nes tai nebuvo OST kasetės kopija, o tiesiog kažkoks nesusipratimas.
Nors nesu maišytų OST gerbėjas (maišytų - kai muzika filme naudojama iš įvairių grupių albumų), bet „Mortal Kombat“ garso takelis net maišytam OST, pagal mane atitinka visus tikrai GERO garso takelio kriterijus. Gravity Kills, KMFDM, Juno Reactor, Orbital, Utah Saints, Fear Factory, Sister Machine Gun, Type O Negative, Napalm Death ir žinoma George S. Clinton - abejingų manau nepalieka?
Prieš tris savaites sugalvojau užsisakyti nenaują, dėvėtą, bet taip pat originalų, to pačio „Mortal Kombat“ OST. Žinoma jau kiek atsinaujinusiame, CD pavidale.Šį kartą priežastis jau brandesnė - gerbiu šitą diską. :D Užsisakiau per ebay'ju iš Kanados. Kainavo diskas apie 30 litų ir atkeliavo per kiek daugiau nei 3 savaites.
Kaip sakoma – geriau vėliau, nei niekada! Bent jau kalbant apie originalių, nepiratinių įrašų pirkimą. :)
Beje, apie patį OST informaciją galime rasti net ir Wikipedi'joje