Klasikinė animacija (2 dalis)

Kaip ir žadėjau, įdedu dar du savo darbus kažkada pieštus knygoje.

Kalėdinės metamorfozės: Samsung SGH-i600 – Samsung SGH-i780

Taip jau nutiko, kad per Kalėdas, pasikeičiau savo telefoną naujesniu. Prieš metus laiko, darbovietė man skyrė štai tokį telefono aparatą:Tai buvo ir net šiuo metu yra, bent jau man, savotiškas telefono aparato etalonas kurį lyginu su kitais telefonais (arba su juo lyginu kitus telefonų aparatus). Patogus ir gan greitai besivartantis meniu, šiokia tokia kamera (1.3MP), 3G palaikymas, QWERTY klaviatūra, WLAN bei Windows Mobile OS kas aišku leidžia prisimesti į telefoną įvairios, papildomos programinės įrangos. Žinoma kaip vienas iš pirmųjų tokio lygio Samsung‘o gamintu aparatų, jis turi ir kelis minusus – USB veikia tik 1.1 režimu kas yra stipriai lėtai jei neturi kortelių skaitytuvo, nepalaikomos didesnės nei 2GB microSD kortelės, bei nėra telefono valdyme pelės atitikmens arba bent jau lietimui jautraus ekrano.
Per Kalėdas, senukas i600 buvo pakeistas atsinaujinusiu i780:Iš pirmo žvilgsnio, tai praktiškai toks pats telefonas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Šis modeliukas jau turi tokius priedus, kurių trūko i600‘uke. Yra ne tik miniatiūrinis touchpad‘as (jis programiškai keičiasi į 4 krypčių valdiklį, nes kai kurios programos pelės nesupranta) bet kartu ir lietimui jautrus ekranas. Dėl šių priedų, telefonas tampa praktiškų įrankiu ne tik naršant internete, bet dar ir besinaudojant „Remote Desktop“ programa, kuri leidžia prisijungti prie kompiuterio nuotoliniu būdu. Patogu kai būdami kur nors išvažiavę ir turėdami galimybe naudotis mobiliu internetu, galite namuose pasitikrinti kaip sekasi dirbti eMule‘ei. Pats aparačiukas už savo pirmtaką yra dar greitesnis, turi GPS imtuvą ir tiesiog geresnis. Žinoma gamintojai vis tiek sugebėjo sukurti kelis minusus ir šiam aparatui, kurių nebuvo ankstesniajame. Pvz. įjungus SMS gavimo garsą, su juo įsijungia ir visokie papildomų pranešimų pypsėjimai. Jei jie išjungiami, tai išsijungia ir SMS pranešimo garsas. Kamera ir fotoaparatas pradėjo plekšėti ir pokšėti fotografuojant ir to neišjungsi. To irgi nebuvo ankščiau, arba bent jau būdavo galima tai išjungti. Tai erzina, nors prie to ir priprantama ir šie minusai nustelbiami telefono funkcionalumo bei privalumų.

„Google Chrome“ – naujas konkurentas, ankštokoje naršyklių rinkoje

Praktiškai nuo kompiuterio įsigijimo ir tuo labiau, nuo tada, kai įsivedžiau internetą, visą laiką naudojausi tik viena naršykle – „Microsoft“ gaminiu, prieštaringai vertinamu „Internet Explorer“. Tiesa prieš kokius 5 – 6 metus, IE galimybes praplėčiau „Maxthon“ (ankščiau vadinto „MyIE“) pagalba. Kadangi neteko nė sykio užsikrėsti kokiu nors spyware‘u ar dar kokiu šlamštu, tai IE man pilnai pakako. Bandžiau jį keisti į „Opera“, „Firefox“, tačiau nė viena iš pastarųjų naršyklių neprigijo. Bent jau man. „Opera“ per dažnai lūžinėjo, o FF tiesiog liaudiškai tariant – nelipo.
Vakar IE pabandžiau pakeisti trečią kartą. Dabar jau į „Google“ gaminį – „Chrome“. Tuo labiau, kad nuo „Chrome“, būtent vakar buvo nuklijuotas tas baisus, atstumiantis, BETA lipdukas. Galiu pasakyti, keitimas praėjo ganėtinai sėkmingai. „Chrome“ aplenkė tiek „Opera“ tiek ir FF.
Pirmiausia į akis krito, puslapių atidarinėjimo mechanizmas – atvaizduojami jie visiškai be jokių stabdymų. Žinoma kai turimas gan greitas internetas. Su tuo pačiu internetu, kitos naršyklės prieš atvaizduodamos galutinai užkrautą puslapį, dar kažkiek pakruta ir kažką „pagalvoja“.
Antras dalykas, kuris patiko, tai KAIP veikia „Chrome“. Į paspaudimus reaguoja akimirksniu (čia greičiausia dėl perrašyto JavaScript variklio skambiu pavadinimu – „V8“), pati naršyklė pasikrauna taip pat žaibiškai ir tiesiog visiškai nesijaučia programos svorio. O svorį ši programa turi. Ir nemenką. Jeigu koks „Maxthon“ su 10 skirtukų užėmė kokius 250 MB atminties, tai „Chrome“ sugeba kiekvienam iš tų pačių 10 skirtukų sunaudoti nuo 15 MB iki 70 MB atminties. Bent iš mano turimų 3 GB RAM. Beje, kiekvienas skirtukas tai atskiras procesas, kuriam nusmigus, visa naršyklė nenulūžta, o uždaro tik smigusį skirtuką (tai antras „Chrome“ feature‘sas). Tiesa dar lūžimų pajusti neteko, nes „Chrome“ jau 24 valandas dirba be priekaištu.
Tad jei kam nors pabodo IE, FF ar O, rekomenduoju išbandyti ir šį produktą.

„Black Mesa“

Turbūt nedaugelis žaidėjų, o ypač užkietėjusių žaidėjų, nežino „Half-Life“ žaidimo. Greičiau būtų galima sakyti, kad nėra tokio žaidėjo kuris nežinotu kas yra „Half-Life“.
Ši žinutė ir yra skirta tokiems hardcore‘iniams žaidėjams (pvz. toks esu aš), o ypač „Half-Life“ žaidimo fanams. Kalba eina būtent apie „Black Mesa Source“ projektą. Konkrečiau – pirmasis „Half-Life“, visiškai perkurtas naudojant „Source“ variklį. Bent jau man, tai ganėtinai įdomus ir aktualus projektas, nes šiaip jau esu gan nostalgiška asmenybė, tad su malonumu peržaisiu tai, ką mums pasiūlys šito projekto kūrėjai.
Daugiau informacijos, video medžiagos, screenshot‘ų galite rasti čia.

„Voras” – mano kurtas žaidimas

Šis žaidimas tai mano baigiamasis darbas, kuriuo sėkmingai baigiau studijas Vilniaus kolegijos elektronikos ir informatikos fakultete. Kartu yra pateikiamas ir lygių redaktorius.
Žaidimas kurtas Borland Delphi aplinkoje, Object Pascal programavimo kalba. Kadangi grafikos atvaizdavimui buvo panaudota Canvas grafika, kuri nėra skirta animacijai, tai greitai žaidimas veikia tik su naujesniais procesoriais (Intel Pentium2 klasės ir naujasniais CPU). Tiesiog išpakuojame žaidimą bet kokios archyvavimo programos pagalba ir žaidžiame. :)
Žaidimą atsisiusti galite iš čia.

Klasikinė animacija (1 dalis)

Prieš kokius 10 – 12 metų man ir mano draugams teko kurti animacinius filmukus, kuriuos piešdavome ant tuščių knygų kraštų. Verčiant lapus, gaudavosi pakankamai gerai atrodanti animacija. Žinoma kuo storesnė knyga būdavo, tuo filmukas išeidavo ilgesnis, o jei dar knygos kraštai idealiai lygūs, tai filmukas versdavosi itin kokybiškai ir nebūdavo „trūkčiojimo“. Pradžioje piešdavome tiesiog mėlynais šratinukais, vėliau, tais pačiais, tik spalvotais šratinukais, pradėjome kurti jau kažkiek spalvotus filmus. Žinoma scenarijai filmams buvo imami iš tuometinių kompiuterinių žaidimų hitų arba tiesiog iš garsių filmų pavadinimų. Prieš kokį pusmetį, atradau pas močiutę knygą su savo jaunystės „šedevrais“. Po ranka kaip tik buvo skeneris, tad sumasčiau perkelti savo darbus i kompiuterį. Pusvalandis skenavimo darbų, dar valanda skirta karpymui su IrfanView, bei paskutinės 20 minučių darbo MonkeyJam programa, kad kadrus apjungti į vientisą vaizdą. O čia dalis rezultatų.

Šiuo metu turiu dar keleta nesuklijuotų darbų, bet kai jau paruošiu likusius filmukus, būtinai juos įdėsiu jūsų įvertinimui.

„Resident Evil: Degeneration“

Kadangi esu didelis „Resident Evil“ žaidimų serijos gerbėjas ir šiek tiek nusivylęs šios serijos kino ekranizacijomis, tai man buvo gan netikėta šiandiena pažiūrėti animacinį, „Resident Evil“ filmą. Pats filmas išėjo ganėtinai nesenai - spalio 18 dieną. Tiesa kino teatrų ekranų jis gal ir nepasieks kaip, kad buvo su „Final Fantasy VII: Advent Children“ animaciniu filmu, bet gerbėjams tai tikrai maloni, Kalėdinė bei naujametinė dovana.
Pats filmas nėra kažkuo ypatingas šedevras, kaip kad buvo su „Final Fantasy VII: Advent Children“, tačiau savo vaidybines versijas lenkia. Žinoma bent jau pagal mane. Kiekvienam šios serijos gerbėjui, rekomenduoju pamatyti.
Daugiau informacijos apie filmą galite rasti čia.

Old school (kalbant apie „3D Studio MAX“)

Ankščiau buvau susidomėjęs 3D Studio MAX programa ir bandžiau kažką ja kurti. Pavyko nedaug, bet kas pavyko, įdėjau. Šie darbai, tai pagal manual‘ą daryta kavinės išvaizda.O čia jau keletas savarankišku darbų. Tiesa labai primitivių.

Smagus puslapėlis

Atradau šiandiena toki ganėtinai smagų puslapį, kurį aplankyti privaloma kiekvienam one.lt mėgėjui. Apsilankyti galite čia.
Komentarų manau nereikia?

„Mortal Kombat“ OST

Senai, senai, kokiais 1996 metais, mokinausi Vilniaus radioelektronikos ir tiksliosios mechanikos mokykloje. Prabėgus pirmam, mokslo ir žinių, rugsėjo mėnesiui, tik gavęs pirmą stipendija, nusipirkau savo pirmą, originalią audiokasetę. Tai buvo „Mortal Kombat“ filmo garso takelis.Originalo pirkimo priežastis paprasta. Piratinėje kasetėje dainos skyrėsi nuo OST, nes tai nebuvo OST kasetės kopija, o tiesiog kažkoks nesusipratimas.
Nors nesu maišytų OST gerbėjas (maišytų - kai muzika filme naudojama iš įvairių grupių albumų), bet „Mortal Kombat“ garso takelis net maišytam OST, pagal mane atitinka visus tikrai GERO garso takelio kriterijus. Gravity Kills, KMFDM, Juno Reactor, Orbital, Utah Saints, Fear Factory, Sister Machine Gun, Type O Negative, Napalm Death ir žinoma George S. Clinton - abejingų manau nepalieka?
Prieš tris savaites sugalvojau užsisakyti nenaują, dėvėtą, bet taip pat originalų, to pačio „Mortal Kombat“ OST. Žinoma jau kiek atsinaujinusiame, CD pavidale.Šį kartą priežastis jau brandesnė - gerbiu šitą diską. :D Užsisakiau per ebay'ju iš Kanados. Kainavo diskas apie 30 litų ir atkeliavo per kiek daugiau nei 3 savaites.
Kaip sakoma – geriau vėliau, nei niekada! Bent jau kalbant apie originalių, nepiratinių įrašų pirkimą. :)
Beje, apie patį OST informaciją galime rasti net ir Wikipedi'joje

Old school (kalbant apie kompiuterinius žaidimus)

Įdedu keletas screen‘ų iš senų bet tikrai vertų dėmesio, kompiuterinių žaidimų kuriuos perėjau ne vieną kartą per paskutinius metus.Darkstone (1999 metai). Hack'n'slash, RPG elementų turintis žaidimas. Žinoma tai tikrų tikriausias Diablo klonas, tačiau visiškai trimatis ir pakankamai įtraukiantis.Unreal (1998 metai). Žaidimas, kurio nereikia pristatinėti. Revoliucinė grafika, muzika ir garsas neturintys analogų. Žinoma taip buvo prieš gerus 10 metų.Command & Conquer: Tiberian Sun (1999 metai). Žinomas C&C serijos pratesimas. Vis dar kurtas Westwood kompanijos darbuotojų. Vėlesnės serijos žaidimai, pradedant C&C: Generals, jau buvo nupirkti EA kompanijos ir kurti vieno iš jos padalinių prilipdžius C&C prekinį ženklą.Command & Conquer: Red Alert (1996 metai). Pirmasis mano žaistas strateginis žaidimas. Dar ant pirmojo Sony PlayStation. Įdomus pažaisti net iki šiandienos.

Pagaliau turiu PlayStation 3!

Kai brolis užsimanė nusipirkti didelį HD televizorių (įkalbėjau jį paimti FullHD), aš galutinai nusprendžiau grįžti prie savo „game‘rio“ ištakų – įsigyti PS3. Kažkada juk pradėjau dar nuo pirmojo PlayStation. Kadangi man vienam TV+PS3 kombinacija ganėtinai brangi, tai šiuo atveju jau prie esamo TV, tereikėjo papildomo priedo – PS3.
Patį PS3 pirkau iš rankų, naują tik vežtą iš JAV. Dėl to, 80GB versija kainavo 1250 Lt. Toks pats, naujas aparatas Lietuvoje išeitu už kokius 1800 Lt. 500 Lt vis tik ženklus skirtumas.
Neblogai apsikvailinau su konverteriu. Kaip žinia, Amerikoje naudojama 110V įtampa, tai pamaniau, kad reikės įrenginio, verčiančio mums įprastus, lietuviškus 220V į amerikietiškus 110V. O ir ant PS3 dėžės buvo aiškiai ir grėsmingai užrašyta – 110V. Rades PS3 instrukcijoje galios reikalavimus maitinimui (280W), 300W galios aparatą nusipirkau UAB „Lemona“ kuris kainavo 95 Lt. Tiesa dar teko įsigyti HDMI laidą už 50 Lt, pajungimui prie bevertis. Internete pasikapstęs atradau, kad tas konverteris visiškai nereikalingas. Pasirodo, jau pats PS3 turį maitinimo šaltinį, kuriam nėra skirtumo ar jungiama 110V ar 220V įtampa. Beje, tas galioja bet kokiai šiuolaikiniai technikai. Tad šiandiena konverteris guli nenaudojamas.Tokia tatai PS3 pirkimo istorija. Beje, gal kam reikalingas, įtampos konverteris? Galingas ir nebrangus! :)

Trūko – sulūžo motociklo generatoriaus dirželis

Vakar teko lakstyti po Vilnių, ieškant motociklui generatoriaus diržiuko. Užsakiau vieną „Motoservisas“ parduotuvėje, bet buvau perspėtas, kad atvežimas gali užtrukti neribotą laiką. Apsisprendęs, kad laukti neverta (vis tik dar šilti orai!), dar vieną dirželį užsakiau internetinėje parduotuvėje.
Visa ši istorija prasidėjo tada, kai mieste važiuojant ėmė ir nuduso motociklas. Užvesti antrą kartą jo jau nepavyko. Kaltinimus aišku suverčiau akumuliatoriui, nes jis buvo ganėtinai senas. Kaip vėliau paaiškėjo, gaila, kad tik per vėlai, akumuliatorius buvo sveikas.
Negalėdamas užsivesti ir būdamas toli nuo namų, pasikviečiau draugą, išsilupau akumuliatorių, parvežiau namo, pakroviau keletą valandų ir vėl grįžęs bandžiau užvesti. Deja nesėkmingai ir antrą kartą. Padėjo draugo idėja, užsivesti stumiant motociklą. Tačiau neilgam. Kas kelis kilometrus, įsijungus radiatoriaus aušintuvui, motociklas vėl gesdavo. Taip pavyko nuvažiuoti tik pusę kelio iki namų, kol galutinai numirė akumuliatorius dar kartą kuris važiuojant palaikydavo žvakes, tačiau įsijungus aušinimui - pavargdavo. Apie linksmus stumdymus nepasakosiu, nes nenoriu labai plėstis, bet jei kas matėte 2008 metų rugsėjo pradžioje, apie 00.00 – 01.00 val., ties Antakalnio žiedu, netoli Mindaugo tilo, Olandų gatvėje, ties Rasų kapinėmis, bei Liepkalnio gatvėje suplukusį, akiniuotą žmogelį, stumdanti žalią ZXR‘a, tai žinokite – ten buvau Aš!
Palikau motociklą tokiam kiemelyje ir kitą diena nusipirkęs akumuliatorių, lėkiau dar kartą bandyti vesti motociklą. Deja, vėl nesėkmingai. Tik pradėjus ardyti giliau, radau tokią suragėjusią gumos juostelę, kuri kažkada turėjo garbės vadintis generatoriaus dirželiu:Dabar nekantraudamas laukiu kada atvažiuos siuntinys su nauju diržiuku. Tiesa orai kaip ir priklauso pagal visus kiaulystės dėsnius stovint motociklui – be lietaus ir saulėti!