„Google Chrome“ – naujas konkurentas, ankštokoje naršyklių rinkoje

Praktiškai nuo kompiuterio įsigijimo ir tuo labiau, nuo tada, kai įsivedžiau internetą, visą laiką naudojausi tik viena naršykle – „Microsoft“ gaminiu, prieštaringai vertinamu „Internet Explorer“. Tiesa prieš kokius 5 – 6 metus, IE galimybes praplėčiau „Maxthon“ (ankščiau vadinto „MyIE“) pagalba. Kadangi neteko nė sykio užsikrėsti kokiu nors spyware‘u ar dar kokiu šlamštu, tai IE man pilnai pakako. Bandžiau jį keisti į „Opera“, „Firefox“, tačiau nė viena iš pastarųjų naršyklių neprigijo. Bent jau man. „Opera“ per dažnai lūžinėjo, o FF tiesiog liaudiškai tariant – nelipo.
Vakar IE pabandžiau pakeisti trečią kartą. Dabar jau į „Google“ gaminį – „Chrome“. Tuo labiau, kad nuo „Chrome“, būtent vakar buvo nuklijuotas tas baisus, atstumiantis, BETA lipdukas. Galiu pasakyti, keitimas praėjo ganėtinai sėkmingai. „Chrome“ aplenkė tiek „Opera“ tiek ir FF.
Pirmiausia į akis krito, puslapių atidarinėjimo mechanizmas – atvaizduojami jie visiškai be jokių stabdymų. Žinoma kai turimas gan greitas internetas. Su tuo pačiu internetu, kitos naršyklės prieš atvaizduodamos galutinai užkrautą puslapį, dar kažkiek pakruta ir kažką „pagalvoja“.
Antras dalykas, kuris patiko, tai KAIP veikia „Chrome“. Į paspaudimus reaguoja akimirksniu (čia greičiausia dėl perrašyto JavaScript variklio skambiu pavadinimu – „V8“), pati naršyklė pasikrauna taip pat žaibiškai ir tiesiog visiškai nesijaučia programos svorio. O svorį ši programa turi. Ir nemenką. Jeigu koks „Maxthon“ su 10 skirtukų užėmė kokius 250 MB atminties, tai „Chrome“ sugeba kiekvienam iš tų pačių 10 skirtukų sunaudoti nuo 15 MB iki 70 MB atminties. Bent iš mano turimų 3 GB RAM. Beje, kiekvienas skirtukas tai atskiras procesas, kuriam nusmigus, visa naršyklė nenulūžta, o uždaro tik smigusį skirtuką (tai antras „Chrome“ feature‘sas). Tiesa dar lūžimų pajusti neteko, nes „Chrome“ jau 24 valandas dirba be priekaištu.
Tad jei kam nors pabodo IE, FF ar O, rekomenduoju išbandyti ir šį produktą.