Klasikinė animacija (2 dalis)

Kaip ir žadėjau, įdedu dar du savo darbus kažkada pieštus knygoje.

Kalėdinės metamorfozės: Samsung SGH-i600 – Samsung SGH-i780

Taip jau nutiko, kad per Kalėdas, pasikeičiau savo telefoną naujesniu. Prieš metus laiko, darbovietė man skyrė štai tokį telefono aparatą:Tai buvo ir net šiuo metu yra, bent jau man, savotiškas telefono aparato etalonas kurį lyginu su kitais telefonais (arba su juo lyginu kitus telefonų aparatus). Patogus ir gan greitai besivartantis meniu, šiokia tokia kamera (1.3MP), 3G palaikymas, QWERTY klaviatūra, WLAN bei Windows Mobile OS kas aišku leidžia prisimesti į telefoną įvairios, papildomos programinės įrangos. Žinoma kaip vienas iš pirmųjų tokio lygio Samsung‘o gamintu aparatų, jis turi ir kelis minusus – USB veikia tik 1.1 režimu kas yra stipriai lėtai jei neturi kortelių skaitytuvo, nepalaikomos didesnės nei 2GB microSD kortelės, bei nėra telefono valdyme pelės atitikmens arba bent jau lietimui jautraus ekrano.
Per Kalėdas, senukas i600 buvo pakeistas atsinaujinusiu i780:Iš pirmo žvilgsnio, tai praktiškai toks pats telefonas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Šis modeliukas jau turi tokius priedus, kurių trūko i600‘uke. Yra ne tik miniatiūrinis touchpad‘as (jis programiškai keičiasi į 4 krypčių valdiklį, nes kai kurios programos pelės nesupranta) bet kartu ir lietimui jautrus ekranas. Dėl šių priedų, telefonas tampa praktiškų įrankiu ne tik naršant internete, bet dar ir besinaudojant „Remote Desktop“ programa, kuri leidžia prisijungti prie kompiuterio nuotoliniu būdu. Patogu kai būdami kur nors išvažiavę ir turėdami galimybe naudotis mobiliu internetu, galite namuose pasitikrinti kaip sekasi dirbti eMule‘ei. Pats aparačiukas už savo pirmtaką yra dar greitesnis, turi GPS imtuvą ir tiesiog geresnis. Žinoma gamintojai vis tiek sugebėjo sukurti kelis minusus ir šiam aparatui, kurių nebuvo ankstesniajame. Pvz. įjungus SMS gavimo garsą, su juo įsijungia ir visokie papildomų pranešimų pypsėjimai. Jei jie išjungiami, tai išsijungia ir SMS pranešimo garsas. Kamera ir fotoaparatas pradėjo plekšėti ir pokšėti fotografuojant ir to neišjungsi. To irgi nebuvo ankščiau, arba bent jau būdavo galima tai išjungti. Tai erzina, nors prie to ir priprantama ir šie minusai nustelbiami telefono funkcionalumo bei privalumų.

„Google Chrome“ – naujas konkurentas, ankštokoje naršyklių rinkoje

Praktiškai nuo kompiuterio įsigijimo ir tuo labiau, nuo tada, kai įsivedžiau internetą, visą laiką naudojausi tik viena naršykle – „Microsoft“ gaminiu, prieštaringai vertinamu „Internet Explorer“. Tiesa prieš kokius 5 – 6 metus, IE galimybes praplėčiau „Maxthon“ (ankščiau vadinto „MyIE“) pagalba. Kadangi neteko nė sykio užsikrėsti kokiu nors spyware‘u ar dar kokiu šlamštu, tai IE man pilnai pakako. Bandžiau jį keisti į „Opera“, „Firefox“, tačiau nė viena iš pastarųjų naršyklių neprigijo. Bent jau man. „Opera“ per dažnai lūžinėjo, o FF tiesiog liaudiškai tariant – nelipo.
Vakar IE pabandžiau pakeisti trečią kartą. Dabar jau į „Google“ gaminį – „Chrome“. Tuo labiau, kad nuo „Chrome“, būtent vakar buvo nuklijuotas tas baisus, atstumiantis, BETA lipdukas. Galiu pasakyti, keitimas praėjo ganėtinai sėkmingai. „Chrome“ aplenkė tiek „Opera“ tiek ir FF.
Pirmiausia į akis krito, puslapių atidarinėjimo mechanizmas – atvaizduojami jie visiškai be jokių stabdymų. Žinoma kai turimas gan greitas internetas. Su tuo pačiu internetu, kitos naršyklės prieš atvaizduodamos galutinai užkrautą puslapį, dar kažkiek pakruta ir kažką „pagalvoja“.
Antras dalykas, kuris patiko, tai KAIP veikia „Chrome“. Į paspaudimus reaguoja akimirksniu (čia greičiausia dėl perrašyto JavaScript variklio skambiu pavadinimu – „V8“), pati naršyklė pasikrauna taip pat žaibiškai ir tiesiog visiškai nesijaučia programos svorio. O svorį ši programa turi. Ir nemenką. Jeigu koks „Maxthon“ su 10 skirtukų užėmė kokius 250 MB atminties, tai „Chrome“ sugeba kiekvienam iš tų pačių 10 skirtukų sunaudoti nuo 15 MB iki 70 MB atminties. Bent iš mano turimų 3 GB RAM. Beje, kiekvienas skirtukas tai atskiras procesas, kuriam nusmigus, visa naršyklė nenulūžta, o uždaro tik smigusį skirtuką (tai antras „Chrome“ feature‘sas). Tiesa dar lūžimų pajusti neteko, nes „Chrome“ jau 24 valandas dirba be priekaištu.
Tad jei kam nors pabodo IE, FF ar O, rekomenduoju išbandyti ir šį produktą.

„Black Mesa“

Turbūt nedaugelis žaidėjų, o ypač užkietėjusių žaidėjų, nežino „Half-Life“ žaidimo. Greičiau būtų galima sakyti, kad nėra tokio žaidėjo kuris nežinotu kas yra „Half-Life“.
Ši žinutė ir yra skirta tokiems hardcore‘iniams žaidėjams (pvz. toks esu aš), o ypač „Half-Life“ žaidimo fanams. Kalba eina būtent apie „Black Mesa Source“ projektą. Konkrečiau – pirmasis „Half-Life“, visiškai perkurtas naudojant „Source“ variklį. Bent jau man, tai ganėtinai įdomus ir aktualus projektas, nes šiaip jau esu gan nostalgiška asmenybė, tad su malonumu peržaisiu tai, ką mums pasiūlys šito projekto kūrėjai.
Daugiau informacijos, video medžiagos, screenshot‘ų galite rasti čia.

„Voras” – mano kurtas žaidimas

Šis žaidimas tai mano baigiamasis darbas, kuriuo sėkmingai baigiau studijas Vilniaus kolegijos elektronikos ir informatikos fakultete. Kartu yra pateikiamas ir lygių redaktorius.
Žaidimas kurtas Borland Delphi aplinkoje, Object Pascal programavimo kalba. Kadangi grafikos atvaizdavimui buvo panaudota Canvas grafika, kuri nėra skirta animacijai, tai greitai žaidimas veikia tik su naujesniais procesoriais (Intel Pentium2 klasės ir naujasniais CPU). Tiesiog išpakuojame žaidimą bet kokios archyvavimo programos pagalba ir žaidžiame. :)
Žaidimą atsisiusti galite iš čia.

Klasikinė animacija (1 dalis)

Prieš kokius 10 – 12 metų man ir mano draugams teko kurti animacinius filmukus, kuriuos piešdavome ant tuščių knygų kraštų. Verčiant lapus, gaudavosi pakankamai gerai atrodanti animacija. Žinoma kuo storesnė knyga būdavo, tuo filmukas išeidavo ilgesnis, o jei dar knygos kraštai idealiai lygūs, tai filmukas versdavosi itin kokybiškai ir nebūdavo „trūkčiojimo“. Pradžioje piešdavome tiesiog mėlynais šratinukais, vėliau, tais pačiais, tik spalvotais šratinukais, pradėjome kurti jau kažkiek spalvotus filmus. Žinoma scenarijai filmams buvo imami iš tuometinių kompiuterinių žaidimų hitų arba tiesiog iš garsių filmų pavadinimų. Prieš kokį pusmetį, atradau pas močiutę knygą su savo jaunystės „šedevrais“. Po ranka kaip tik buvo skeneris, tad sumasčiau perkelti savo darbus i kompiuterį. Pusvalandis skenavimo darbų, dar valanda skirta karpymui su IrfanView, bei paskutinės 20 minučių darbo MonkeyJam programa, kad kadrus apjungti į vientisą vaizdą. O čia dalis rezultatų.

Šiuo metu turiu dar keleta nesuklijuotų darbų, bet kai jau paruošiu likusius filmukus, būtinai juos įdėsiu jūsų įvertinimui.

„Resident Evil: Degeneration“

Kadangi esu didelis „Resident Evil“ žaidimų serijos gerbėjas ir šiek tiek nusivylęs šios serijos kino ekranizacijomis, tai man buvo gan netikėta šiandiena pažiūrėti animacinį, „Resident Evil“ filmą. Pats filmas išėjo ganėtinai nesenai - spalio 18 dieną. Tiesa kino teatrų ekranų jis gal ir nepasieks kaip, kad buvo su „Final Fantasy VII: Advent Children“ animaciniu filmu, bet gerbėjams tai tikrai maloni, Kalėdinė bei naujametinė dovana.
Pats filmas nėra kažkuo ypatingas šedevras, kaip kad buvo su „Final Fantasy VII: Advent Children“, tačiau savo vaidybines versijas lenkia. Žinoma bent jau pagal mane. Kiekvienam šios serijos gerbėjui, rekomenduoju pamatyti.
Daugiau informacijos apie filmą galite rasti čia.